aplinkietis

aplinkiẽtis, -ė smob. (2) 1. Grž, Trgn apylinkės gyventojas: Čia aplinkiẽčiai visi ima, daug to zuperio ir išeina Svn. 2. tiesioginės aplinkos žmogus: Kuo gausesnė sekrecija, tuo didesnis pavojus ligonio aplinkiečiams užsikrėsti P.Aviž.